2020/21 Mokslo Metų Atidarymas

Jau antra savaitė kaip Detroito Žiburio lituanistinės mokyklos mokiniai susirenka klasėmis gyvai po pastogėmis Dievo Apvaizdos parapijos kiemelyje. Visi mokiniai kartu su savo mokytojomis labai gražiai ir džiaugsmingai vėl pradėjo tęsti mokslus rugsėjo 12-ta dieną. Kaip ir visur šiom dienom yra pasikeitimų: visiems yra patikrinama temperatūra ir nupurkštos rankytės su dezinfekuojamu purškalu, vaikučiai turi dėvėti kaukes kai nėra savo pastogėse, negalima pasidalinti mokslo priemonių, bandome išlaikyti atstumą nuo vienas kito. Visa tai vaikai ir mokytojai labai lengvai priima nes nori būti kartu. Visi supranta, kad sveikatos taisyklės padeda mums apsaugoti vienas kitą.

​Mokytojauti lauke turi savo iššūkis. Yra nemažai darbo kas šeštadienį sustatyti visas pastoges kiekvienai klasei, išsinešti stalus, kėdes ir mokymo reikmenis ir tada po klasių vėl viską sugriauti ir sunešti vidun į parapiją. Yra rūpesčiai: ar bus per šalta, per šilta, ar širšės užpuls, ar staiga pradės lyti, ar mažiukams per daug saulės ar garsų? Kol kas dar viskas sklandžiai einasi ir, būdami gamtoje, viename kieme, smagu visas klases ir visus vaikus matyti iš karto, nors ir iš tolo. Jaučiasi kaip mažas lietuviškas kaimelis ir matosi daug šypsenų ir džiaugsmo ir iš mokytojų ir vaikų. Jau ne iš vieno vaiko esu girdėjusi, kad jie tokie laimingi sugrįžti į mokyklą. Pandemijos metu daugumas vaikų dabar mokosi amerikietiškose mokyklose nuotoliniu būdu, tai dabar kas savaitę labai laukia gyvos lietuviškos mokyklos kur gali pabendrauti su draugais ir pažaisti kartu.

Kadangi nebeturime pietų pertraukos per kurią visi susiburia kartu, kiekviena mokytoja pagal savo nuožiūrą paima pertraukėles. Jaunesnės klasės turi keleta mažų pertraukėlių per mokslo dieną ir jos iš tikrųjų labai padeda jaunesniems mokiniams geriau mokytis. O vyresnieji turi progos pasistumti su mokslais arba ramiau pabendrauti su vienas kitu. Mūsų mokykla yra labai laiminga, kad yra šelpiama Dievo Apvaizdos parapijos. Parapija turi nuostabias patalpas ir daug gražios žemės kuria galima vartotis. Vaikai džiaugiasi būti lauke ir mokytojos jaučia didesnį lankstumą negu viduje. Kartais klasėms po pastoge per šalta tai pasitraukia į saulutė, kitos su judresniais vaikais turi daugiau pajudėti tai pabėginėja tarp medžių netrukdydami kitiems. Kitos įveda gamtos mokslus tiesiog į lituanistinį mokykmą - ne tik skaito apie medžių lapus vadovėlyje, bet nueina prie beržo, ir klevo ir ąžuolo ir pasižiūri į juos gyvai.  Kiekviena klasė randa savo ritmą ir atranda naujas galimybes mokslui, kur, tikiuosi, galės tęsti ateitį. Nors su pandemiją yra sunkumų, mes galime rasti šiame pasikeitime galimybių atsinaujinimui ir per tą gryną lauko ora įkvėpti šviežių minčių ir stiprintis tolimesniems darbams.